- kukenti
- kukénti vksm. Kukẽna ir kukẽna mergi̇̀nos, tar̃si bū́tų iš kõ.
.
kukenti
Look at other dictionaries:
kukenti — 1 kukenti, ẽna, ẽno 1. intr. pusbalsiu juoktis, kikenti: Kai teip pasakė, net mergos kukent pradėjo Ut. Kukena kukena, kaip ir būtų iš ko Vb. Kukẽna ir kukẽna mergiotės Ds. 2. intr. kukčiojant verkti, kuksėti: Lopšį užgulus kukẽno bobelė… … Dictionary of the Lithuanian Language
kukenti — 2 kukenti, ẽna, ẽno tr. kalti, belsti: Genys kukẽna medį Lzd … Dictionary of the Lithuanian Language
kūkenti — kūkenti, ẽna, ẽno tr. šaukti kiaulę: Kūkenaũ kūkenaũ, o paršų nė balso Skr … Dictionary of the Lithuanian Language
iškukenti — 1 iškukenti tr. išgerti, iškliukinti: Reikia iškukenti kiaušinis, maž gerklė pastaisys Ds. kukenti; iškukenti; nukukenti; prakukenti; sukukenti … Dictionary of the Lithuanian Language
kukenimas — kukẽnimas sm. (1) → 1 kukenti 1: Ogi vaikams kukenimo, juoko, klyksmo! rš … Dictionary of the Lithuanian Language
kuknoti — kuknoti, oja, ojo intr. 1. J verkiant kūkčioti, gokčioti, aičioti: Ko kuknoji – ar verki? Skr. 2. kukenti (apie ežį): Ežys bėgdamas kukno[ja] – ku ku ku J. Kukainis kriupis kukno[ja] Šts. 3. kvaksėti; katėti, kudakuoti: Ta višta nabagė išperėjo… … Dictionary of the Lithuanian Language
kukėti — 1 kukėti, kùka, ėjo intr. NdŽ, DŽ kikenti, krizenti, kukenti: Juokėsi, kukėjo abudu Žem. Ko ten teip smarkiai kukėjot? Mlt. Ir ko čia kuki kaip kauliuką radusi! Krkl. Ko jūs taip pašnabždoms kukėjot (juokėtės, kuštėjote)? Ukm. Jis ten visą laiką … Dictionary of the Lithuanian Language
nukukenti — 1 nukukenti intr. 1. nusijuokti, nusikikenti: Girdžiu, tik nukukẽna ir nukukẽna mergiotė kamarėlėj Ds. 2. kukenant, kūkaujant nueiti: Ir nukukẽno tas traukinys Vb. kukenti; iškukenti; nukukenti; prakukenti; sukukenti … Dictionary of the Lithuanian Language
prakukenti — 1 prakukenti tr. kukenant praleisti, išeikvoti (turtą): Su mergom visą dalią prakukẽno Ds. kukenti; iškukenti; nukukenti; prakukenti; sukukenti … Dictionary of the Lithuanian Language
pukšnoti — pukšnoti, oja, ojo, pūkšnoti 1. intr. Varn, Krtv pūsčioti, dvelkčioti (apie vėją): Vėjelis pūkšnojo varinėdamas pilkus ir gelsvus debesų kukuliukus Žem. Vėjis pūkšno[ja] ir blaška ugnį į šalį, t. y. pusto J. Pukšno[ja], t. y. sniegą pusto J. ║ po … Dictionary of the Lithuanian Language
